ŠULINYS JAU IŠKASTAS

ŠULINYS JAU IŠKASTAS

Paskutinę, iškilmingiau­siąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas Mane ir tegu geria“ (Jn 7, 37) Edas jautėsi bjauriai. Burna išdžiūvo, suskilo lūpos, o galva taip stipriai svaigo, kad jis dažnai griuvinėjo. Ir kaskart, kai šitaip atsitikdavo, jį kamuodavo didelis nerimas. Edas nusprendė eiti pas gydytoją, nes jo netenkino perspek­tyva…

Read MoreLong right arrow

DIEVO KONTROLĖS PASIRINKIMAS

Arba, jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, rinkitės šiandien, kam tarnausite: dievams, kuriems jūsų protėviai tarnavo, būdami Užupyje, ar dievams amoritų, kurių krašte gyvenate; bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui (Joz 24, 15). Jei žmogus gyvena glaudžiai bendraudamas su Kristumi, t. y. turi su Juo nuolatinį ryšį, kuris pasireiškia kasdien meldžiantis bei tyrinėjant Jo Žodį,…

Read MoreLong right arrow

NATŪRALIAI PASIEKTA PERGALĖ

O Viešpatie, Tavo yra didybė, galybė, grožybė, pergalė ir šlovė. Taip, nes Tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. O Viešpatie, Tau priklauso karalystė, Tu esi iškilęs kaip galva virš visko. (1 Metraščių 29, 11) Tol, kol mes esame priklausomi nuo Dievo jėgos, nuodėmė negali mūsų užvaldyti. Tačiau kasdienybėje mūsų pergales keičia pralaimėjimai. Šitai paaiškinama…

Read MoreLong right arrow

KOL ESAME JAME

Kas tik gyvena Jame, tas nedaro nuodėmių, o nė vienas nusidėjėlis Jo neregėjo ir nepažino (1 Jn 3, 6). Krikščioniškame gyvenime visada, kai tik visiškai pasikliau­jame Dievo, o ne savo jėgomis, laimime pergalę. Pasitikėjimas savimi veda į nuopuolį ir pralaimėjimą. Vidurio tarp pasitikėjimo savimi ir Dievu nėra. Mes paklūstame šimtu arba nuliu procentų. Dalina pergalė…

Read MoreLong right arrow

KAI VISKAS TAMPA NAUJA

Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja (2 Kor 5, 17). Šiame tekste nesakoma, kad nauja tampa tik kai kas, bet sakoma, kad viskas tampa nauja. Ar niekada nesusimąstėte, kada tai galėjo atsitikti jūsų gyvenime? Dauguma jaunų žmonių tikėjosi, jog nuo pirmojo jų atsivertimo momento viskas iškart…

Read MoreLong right arrow

PASIRINKIMAS GERAS, BET ĮGYVENDlNIMAS NETEISINGAS

Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu (Rom 7, 19). Tarkim, kad aš nusprendžiau tapti garsiu dainininku. Aš išsinuomojau koncertų salę ir visuose laikraščiuose paskelbiau: „Ateikite į koncertą.“ Mano noras geras: aš noriu dainuoti kaip garsus dainininkas. Mano tiksle nebuvo nieko peiktina. Koncertas prasidėjo, susirinko daug žmonių, pianistas groja įžanginę dalį ir…

Read MoreLong right arrow

KOVA, KURIĄ BŪTINA KOVOTI

Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė! (Mt 23, 26) Kai velnias ateina mūsų gundyti, jis nesibeldžia į duris ir ne­sako: „Laba diena, aš esu velnias, ir šiandien atėjau jūsų gundyti.“ Jis žino, kad tokiu būdu nelaimės. Jeigu jis taip padarytų, tai mes jam atsakytume: „Mes apie tave girdėjome. Nešdinkis!“…

Read MoreLong right arrow

VISKAS, KĄ MES GALIME PADARYTI

Nes Dievas iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti (Fil 2, 13). Klausimas, koks žmogaus valios vaidmuo po jo atsivertimo, tarp krikščionių seniai kelia nesutarimus. Šis klausimas sukėlė daug ginčų, debatų, tačiau dažniausiai būdavo akcentuojama valios reikšmė iki atsivertimo, t. y. buvo kalbama apie tai, ar žmo­gus laisvai gali pasirinkti išganymą ar ne.…

Read MoreLong right arrow

PASMERKIMO NEBĖRA

Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas (Jn 3, 17). Nuteisinimas, kuris yra išlaisvinimas iš kaltės už praeities nuo­dėmes, paruošia kelią pašventimui, kuris yra visiška laisvė nuo nuodėmių dabartyje. Nepatyrus nuteisinimo, neįmanoma patirti nė pašventimo. Kad būtume pasirengę priimti Dievo jėgą nuodėmių nugalėjimui dabar,…

Read MoreLong right arrow

JĖZUS – MŪSŲ IŠMINTIS

Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir neprie­kaištauja, ir jam bus suteikta (Jok 1, 5). Jeigu jūs norite sužinoti, kuo skiriasi krikščionybė nuo kitų re­ligijų, jums visai nebūtina eiti į parduotuvę ir pirkti knygas, kuriose aprašytos pasaulio religijos, ar lankyti kokius nors ypatingus kursus. Jums tereikia pažvelgti tik į…

Read MoreLong right arrow

EVANGELIJOS PAPRASTUMAS

Juk parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paver­siu gudriųjų gudrybę“ (1 Kor 1, 19). „Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui kvaila, kad su­gėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akimis žemakilmis ir paniekintas, net tai, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, kad joks žmogus…

Read MoreLong right arrow

MŪSŲ VALIOS PANAUDOJIMAS

Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti – ne (Rom 7, 18). Klausimas apie žmogaus valią, apie tai, kaip jo valia arba jo valios jėga veikia krikščioniškąjį gyvenimą, yra itin svarbus. Apie tai apaštalas Paulius rašo Laiške romiečiams 7, 14–21 ir Filipiečiams 2, 12–13. Septintame laiško…

Read MoreLong right arrow

IŠGANYMAS IR MŪSŲ VALIA

Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo pasigailinčiojo Dievo (Rom 9, 16) Norint suprasti krikščioniškojo gyvenimo principus itin svar­bu suvokti, kokį vaidmenį atlieka žmogaus valia jo šventėjimo procese. Mes dažnai įspėjami, kad nuolat būsime pavojuje, kol teisingai nesuprasime valios vaidmens krikščioniškajame gyve­nime. Jei teisingai tai suprastume, tai mūsų gyvenimas…

Read MoreLong right arrow

GEROJI NAUJIENA APIE PAKLUSNUMĄ, BESIREIŠKIANTĮ TIKĖJIMU

Išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventimu, kad būtų klusnūs ir pašlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tegausėja jums malonė ir ramybė! (1 Pt 1, 2) Apie tiesą niekada negalime spręsti, pasikliaudami savo ribotu patyrimu. Jei broliai Raitai būtų taip elgęsi, dabar jie vis dar bandytų išrasti dviratį. Bet jie pasakė: „Galbūt egzistuoja kažkas, ko mes dar nesame…

Read MoreLong right arrow

AUKŠČIAUSIOJI JĖGA

Aš juose ir Tu Manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu esi Mane siuntęs, ir juos myli taip, kaip Mane mylėjai (Jn 17, 23). Viena nuostabiausių išgelbėjimo per tikėjimą tiesų yra ta, kad Jėzus atėjo ne tik mirti už mus, bet ir parodyti, kaip reikia gyventi priklausant nuo jėgos, kuri nusileidžia…

Read MoreLong right arrow

PAKLUSNUMAS – PASKUTINIS PASAULIO ISTORIJOS KLAUSIMAS

Kas sakosi Jį pažinęs, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos (1 Jn 2, 4). Jėzus yra geriausias paklusnumo pavyzdys. Jo paklusnumas reiškėsi tikėjimu, kuris, savo ruožtu, priklausė nuo Jo Tėvo. Dabar Jis kviečia ir mus suprasti, kad priklausome nuo Jo ir Jo Tėvo. Jėzaus gyvenimas geriausiai parodo, kodėl paklusnumas reiškiasi tik…

Read MoreLong right arrow

KAIP BŪTI TIKRIEMS

Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis (Lk 6, 45). Jūs turbūt norėtumėte tikrai žinoti, ar esate krikščionis, ar ne? Argi nenorėtumėte būti tikras, kad esate tikrasis Kristaus sekėjas? Kas nors jums pasakys: „Žinoma, jei padoriai gyvenate, esate tikras…

Read MoreLong right arrow

VAISIUS DIEVO GARBEI

Tuo bus pašlovintas Mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite Mano mokiniai (Jn 15, 8). 15-me Evangelijos pagal Joną skyriuje užrašyti Jėzaus žodžiai, kad jei būsime Jame, tai duosime daug vaisių, o be Jo nieko negalė­sime padaryti. Ko būtent mes negalime padaryti? Iš konteksto supran­tame, jog negalime padaryti nieko, kas galėtų padėti duoti…

Read MoreLong right arrow

PAKLUSNUMAS – TIKĖJIMO VAISIUS

Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilik­dama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikda­mi Manyje (Jn 15, 4). Paklusnumas kyla iš tikėjimo, jis – tikėjimo vaisius. O kai bend­raujame su Dievu, tikėjimas atsiranda savaime ir yra natūralus. Kristus pasakė: „Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip…

Read MoreLong right arrow

PASYVUSIS GALI BŪTI AKTYVUS

Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus (Hbr 11, 32). Kai kurie žmonės bijo, kad jei jie pasiduos Dievo vadovavimui, sumenkės jų asmeninės savybės ir individualybė. Jie nerimauja, kad gali tapti marionetėmis. Bet mes būtinai turime įsisąmoninti, kad mus valdys arba Dievas, arba šėtonas,…

Read MoreLong right arrow