BANDYMAS IŠVENGTI ATSIDAVIMO

BANDYMAS IŠVENGTI ATSIDAVIMO

Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui (Rom 10, 3). Stiprus ir valingas žmogus gali pabandyti nebeatsiduoti Dievui ir savarankiškai atsisakyti nuodėmingų poelgių. Tačiau netgi ir jis turi suprasti, kad nepaisant jo sugebėjimo pačiam keisti savo elgesį, jo siela liks tokia, kokia buvo. Tik Dievas gali išspręsti problemą, susijusią su…

Skaityti daugiauLong right arrow

ATIDUOTI SAVE, O NE KAŽKĄ KITA

Kaip parašyta: Štai padedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas juo tiki, neliks sugėdintas (Rom 9, 33). Jei esame nusidėjėliai ir nepadedant Dievui negalime įgyti tikrojo paklusnumo, tai mums lieka tik viena – klausyti Jo, atsiduoti Dievui, ir apskritai atsisakyti minties, kad galime būti bent kiek paklusnūs, jei pasikliaujame tik savo jėgomis. Žodžiui klausyti…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS, KYLANTIS IŠ ŠIRDIES GELMIŲ

Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu (Rom 1, 17). Paklusnumas gali būti išreikštas tik tikėjimu. Pripažinti teisiais irgi gyvens tikėjimu. Į klausimą, kodėl paklusnumas tegali būti išreikš­tas tikėjimu (aš norėčiau tai pakartoti ne kartą), aiškiai atsakoma Kalno pamoksle. Jėzus moko, kad būti kaltam dėl ištikimybės sulaužymo galima ir…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS ATSIRANDA MŪSŲ ŠIRDYJE

Didi ramybė mylintiems Tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens (Ps 119, 165). Mums šiek tiek keista suvokti, kad Dievo atleidimas, Jo malonė ir Jo duodama ramybė keičia mūsų gyvenimą. Už tą ramybę yra su­mokėta Kristaus mirtimi ant kryžiaus. Kryžiaus dėka ir šiandien girdime Gerąją naujieną: Ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu (Jn 6, 37). Jei…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS KRISTUI MŪSŲ GYVENIME

Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane (Gal 2, 20). Kadangi mes iš prigimties esame nusidėjėliai, o be bendravimo su Kristumi negali būti tikrojo teisumo, mums lieka tik viena: kad tap­tume teisumo medžiais, pasodintais Viešpaties, turime priimti…

Skaityti daugiauLong right arrow

MŪSŲ TEISUMAS – KAIP SUTERŠTI SKUDURAI

Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai – lyg suteršti skudurai. Nuvytome visi tarsi lapai, ir mūsų blogi darbai mus neša tarsi vėjas (Iz 64, 5). Mes gimėme šiame pasaulyje atskirti nuo Dievo, todėl egoizmas yra mūsų visų problema. Kartais žmonės žiūri į ką tik gimusį kūdikį ir galvoja: ar gali būti, kad šis…

Skaityti daugiauLong right arrow

TEISUMO MEDŽIAI

Viešpats pasiuntė mane […] suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų Jo šlovę (Iz 61, 3). Mes gimėme nusidėjėliais ir esame nuodėmingi todėl, kad mes ­nusidėjėliai. Mes nesame nusidėjėliai tik todėl, kad nusidedame! Pa­galiau mes visi mirštame,…

Skaityti daugiauLong right arrow

NUSIDĖJĖLIAI IŠ PRIGIMTIES

Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos (1 Jn 1, 8). Visi mes, gimę šiame pasaulyje, jau gimėme atskirti nuo Dievo. Jėzus parodė kelią, kuriuo eidami galime atnaujinti santykius su Dievu, nutrūkusius mums nusidedant. Geriausias įrodymas, kad gimėme atskirti nuo Dievo yra tai, jog iš prigimties esame egoistai. Mes –…

Skaityti daugiauLong right arrow

MES NEGALIME BŪTI PAKLUSNŪS

Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs (Rom 5, 19). Mes pradedame ir gyvename krikščioniškąjį gyvenimą tik tikėji­mo dėka. Dievas mums atleidžia tik todėl, kad mes tikime, Dievas priima mus tik dėl to, jog savo tikėjimu priimame siūlomus mums Kristaus nuopelnus. Ir gyventi kaip tikri krikščionys mes galime…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAKLUSNUMAS KAIP PRIEMONĖ

Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame (Kol 2, 6). Kristus gali priimti mus tokius, kokie esame tada, kai ateiname pas Jį atleidimo, pasikliaudami Jo auka, paaukota už mus ant Golgo­tos kalno. Ir kiekvieną dieną, kai tik mes pas Jį ateiname, Jis mus priima ir sutvirtina mūsų įsitikinimą, jog būsime išgelbėti.…

Skaityti daugiauLong right arrow

TEISUSIS GYVENS TIKĖJIMU

Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų, Mano siela juo nebesigėrės (Hbr 10, 38). Prieš pat Kristaus antrąjį atėjimą, Dievo tautą, kaip rašoma Ap­reiškime Jonui (14, 12), bus galima pažinti pagal du požymius, Ji laiky­sis Dievo įsakymų ir tikės Jėzų. Ką reiškia „laikytis įsakymų“? Tai šis tas daugiau negu tik tikėti Dievo įsakymais,…

Skaityti daugiauLong right arrow

PRIIMTI JĖZAUS DĖKA

O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Rom 5, 8). Kartą aerouoste laukdamas savojo lėktuvo reiso aš užsisakiau kavinėje sumuštinį. Užsigalvojęs apie kažką kitą, palikau sumuštinį ant prekystalio ir nuėjau. Paskui prisiminiau jį ir sugrįžau pasiimti. Bet įsivaizduokime, kad aš nuėjau į automobilių saloną pirkti au­tomobilio. Galite…

Skaityti daugiauLong right arrow

KAM DAUGIAU ATLEISTA, TAS LABIAU MYLI

Todėl Aš tau sakau: „Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“ (Lk 7, 47). Simono namuose vyko puota. Šis fariziejus truputį nerimavo dėl to, kad Jėzus taip laisvai priėmė nusidėjėlius ir taip lengvai visiems atleisdavo. Tai žinodamas Jėzus ir papasakojo apie du skolininkus. Vienas iš jų buvo…

Skaityti daugiauLong right arrow

ATLEISTI GALIMA VISKĄ

Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ (Mt 18, 21) Mokiniai atėjo pas Jėzų ir klausė, kiek kartų jie turi vienas kitam atleisti. Fariziejai teigė, kad reikia atleisti tris kartus. Mokiniai norėjo pa­rodyti, kad šio to jau yra išmokę, nes matė, kaip…

Skaityti daugiauLong right arrow

PRAŠYK ATLEIDIMO

Tai dabar džiaugiuosi, žinoma, ne dėl to, kad jums teko nuliūsti, bet kad nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę pagal Dievo valią, taigi iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos (2 Kor 7, 9). Kai mokiausi trečioje klasėje, kartą per pertrauką su berniukais išbėgome žaisti į kiemą. Po žaidimo, įkaitę ir dulkini, bėgte…

Skaityti daugiauLong right arrow

GARBINGA IŠPAŽINTIS

Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda (Jok 5, 16). Ar kada nors susimąstėte apie tai, kad Dievui arba kitiems žmo­nėms turite išpažinti kokią nors ypatingą nuodėmę? Ar kada nors teko savęs klausti, ką reikia išpažinti, o ko išpažinti neverta, ir kaip tai nustatyti?…

Skaityti daugiauLong right arrow

IŠPAŽINDAMI NUODĖMES NETURIME TEISINTIS

Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9). Tikrąją išpažintį galima atlikti tik tada, kai yra patirta tikroji atgaila. Jei norime žinoti, ar išpažintis buvo nuoširdi, pirmiausia turime atkreipti dėmesį, ar galime patys surasti pasiteisinimą. Pavyzdžiui, aš ateinu pas jus ir…

Skaityti daugiauLong right arrow

VIEN IŠPAŽINTIMI NEĮGYSIME TEISUMO

Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo (Pat 28,13). Jei norime sąmoningo bendravimo su Dievu, pirmiausia turime pripažinti, kad esame nusidėjėliai, pripažinti savo nuodėmingą prigimtį ir tai, kad jei neturėsime ryšio su Kristumi, ta prigimtis mus ir toliau valdys. Tik patys susidūrę su kokia nors problema suprantame,…

Skaityti daugiauLong right arrow

PAŽEISTAS ĮSTATYMAS IR SUGNIUŽDYTA ŠIRDIS

Bet Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti Jo žaizdomis (Iz 53, 5). Kai mes gyvenome Mičigano valstijoje, septintą klasę aš lankiau nedidelėje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokėsi vos 13 mokinių. Mūsų mokytoja, jaunutė septyniolikmetė mergina, buvo tik pradėjusi mokytojauti.…

Skaityti daugiauLong right arrow

DIEVO GERUMAS – KELIAS Į ATGAILĄ

Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Vadą ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą (Apd 5, 31). Mokydamiesi koledže, abu su broliu gyvenome viename bend­rabučio kambaryje. Tai buvo šiek tiek keista, nes iki tol mes su juo dažnai pešdavomės. Mūsų tėvai netgi nerimavo, kad mes niekada taip ir nesuaugsime. Bet pradėję mokytis koledže…

Skaityti daugiauLong right arrow