NUSIDĖJĖLIAI IŠ PRIGIMTIES

NUSIDĖJĖLIAI IŠ PRIGIMTIES

Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos (1 Jn 1, 8). Visi mes, gimę šiame pasaulyje, jau gimėme atskirti nuo Dievo. Jėzus parodė kelią, kuriuo eidami galime atnaujinti santykius su Dievu, nutrūkusius mums nusidedant. Geriausias įrodymas, kad gimėme atskirti nuo Dievo yra tai, jog iš prigimties esame egoistai. Mes –…

Read MoreLong right arrow

MES NEGALIME BŪTI PAKLUSNŪS

Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs (Rom 5, 19). Mes pradedame ir gyvename krikščioniškąjį gyvenimą tik tikėji­mo dėka. Dievas mums atleidžia tik todėl, kad mes tikime, Dievas priima mus tik dėl to, jog savo tikėjimu priimame siūlomus mums Kristaus nuopelnus. Ir gyventi kaip tikri krikščionys mes galime…

Read MoreLong right arrow

PAKLUSNUMAS KAIP PRIEMONĖ

Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame (Kol 2, 6). Kristus gali priimti mus tokius, kokie esame tada, kai ateiname pas Jį atleidimo, pasikliaudami Jo auka, paaukota už mus ant Golgo­tos kalno. Ir kiekvieną dieną, kai tik mes pas Jį ateiname, Jis mus priima ir sutvirtina mūsų įsitikinimą, jog būsime išgelbėti.…

Read MoreLong right arrow

TEISUSIS GYVENS TIKĖJIMU

Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų, Mano siela juo nebesigėrės (Hbr 10, 38). Prieš pat Kristaus antrąjį atėjimą, Dievo tautą, kaip rašoma Ap­reiškime Jonui (14, 12), bus galima pažinti pagal du požymius, Ji laiky­sis Dievo įsakymų ir tikės Jėzų. Ką reiškia „laikytis įsakymų“? Tai šis tas daugiau negu tik tikėti Dievo įsakymais,…

Read MoreLong right arrow

PRIIMTI JĖZAUS DĖKA

O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Rom 5, 8). Kartą aerouoste laukdamas savojo lėktuvo reiso aš užsisakiau kavinėje sumuštinį. Užsigalvojęs apie kažką kitą, palikau sumuštinį ant prekystalio ir nuėjau. Paskui prisiminiau jį ir sugrįžau pasiimti. Bet įsivaizduokime, kad aš nuėjau į automobilių saloną pirkti au­tomobilio. Galite…

Read MoreLong right arrow

KAM DAUGIAU ATLEISTA, TAS LABIAU MYLI

Todėl Aš tau sakau: „Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“ (Lk 7, 47). Simono namuose vyko puota. Šis fariziejus truputį nerimavo dėl to, kad Jėzus taip laisvai priėmė nusidėjėlius ir taip lengvai visiems atleisdavo. Tai žinodamas Jėzus ir papasakojo apie du skolininkus. Vienas iš jų buvo…

Read MoreLong right arrow

ATLEISTI GALIMA VISKĄ

Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ (Mt 18, 21) Mokiniai atėjo pas Jėzų ir klausė, kiek kartų jie turi vienas kitam atleisti. Fariziejai teigė, kad reikia atleisti tris kartus. Mokiniai norėjo pa­rodyti, kad šio to jau yra išmokę, nes matė, kaip…

Read MoreLong right arrow

PRAŠYK ATLEIDIMO

Tai dabar džiaugiuosi, žinoma, ne dėl to, kad jums teko nuliūsti, bet kad nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę pagal Dievo valią, taigi iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos (2 Kor 7, 9). Kai mokiausi trečioje klasėje, kartą per pertrauką su berniukais išbėgome žaisti į kiemą. Po žaidimo, įkaitę ir dulkini, bėgte…

Read MoreLong right arrow

GARBINGA IŠPAŽINTIS

Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda (Jok 5, 16). Ar kada nors susimąstėte apie tai, kad Dievui arba kitiems žmo­nėms turite išpažinti kokią nors ypatingą nuodėmę? Ar kada nors teko savęs klausti, ką reikia išpažinti, o ko išpažinti neverta, ir kaip tai nustatyti?…

Read MoreLong right arrow

IŠPAŽINDAMI NUODĖMES NETURIME TEISINTIS

Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9). Tikrąją išpažintį galima atlikti tik tada, kai yra patirta tikroji atgaila. Jei norime žinoti, ar išpažintis buvo nuoširdi, pirmiausia turime atkreipti dėmesį, ar galime patys surasti pasiteisinimą. Pavyzdžiui, aš ateinu pas jus ir…

Read MoreLong right arrow

VIEN IŠPAŽINTIMI NEĮGYSIME TEISUMO

Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo (Pat 28,13). Jei norime sąmoningo bendravimo su Dievu, pirmiausia turime pripažinti, kad esame nusidėjėliai, pripažinti savo nuodėmingą prigimtį ir tai, kad jei neturėsime ryšio su Kristumi, ta prigimtis mus ir toliau valdys. Tik patys susidūrę su kokia nors problema suprantame,…

Read MoreLong right arrow

PAŽEISTAS ĮSTATYMAS IR SUGNIUŽDYTA ŠIRDIS

Bet Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti Jo žaizdomis (Iz 53, 5). Kai mes gyvenome Mičigano valstijoje, septintą klasę aš lankiau nedidelėje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokėsi vos 13 mokinių. Mūsų mokytoja, jaunutė septyniolikmetė mergina, buvo tik pradėjusi mokytojauti.…

Read MoreLong right arrow

DIEVO GERUMAS – KELIAS Į ATGAILĄ

Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Vadą ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą (Apd 5, 31). Mokydamiesi koledže, abu su broliu gyvenome viename bend­rabučio kambaryje. Tai buvo šiek tiek keista, nes iki tol mes su juo dažnai pešdavomės. Mūsų tėvai netgi nerimavo, kad mes niekada taip ir nesuaugsime. Bet pradėję mokytis koledže…

Read MoreLong right arrow

ATGAILA – TAI DOVANA

Mat liūdesys pagal Dievo valią per atgailą veda į išgelbėjimą, ir to netenka gailėtis; o šio pasaulio liūdesys veda į mirtį (2 Kor 7,10). Jėzus mus myli, kai pas Jį ateiname tokie, kokie esame. Atgaila neatsiranda mūsų pačių valia, ji nėra būtina sąlyga, kad mus priimtų Dievas. Knygoje „Kelias pas Kristų“ kalbama, kad „kaip tik…

Read MoreLong right arrow

ATEIKITE TOKIE, KOKIE ESATE

Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvy­bės vandens (Apr 22, 17). Vienam žmogui sugedo automobilio signalas, todėl jis nuvažiavo į miesto auto dirbtuves, kad jam jį pakeistų. Kai jis lyjant lietui priva­žiavo prie pastato, paradinės durys buvo užrakintos, o ant jų…

Read MoreLong right arrow

PASKUTINIS IŠBANDYMAS

Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievui negėda vadintis jų Dievu: Jis prirengė jiems Miestą! (Hbr 11, 16) Antrojo pasaulinio karo metu Anglijoje veikė žvalgybos mokykla, kurioje būdavo atitinkamai paruošiami sąjungininkų žvalgai. Gyvenimo sąlygos buvo nelengvos. Būsimuosius žvalgus mokantys instruktoriai turėjo pakeisti pastarųjų aplinką, maistą, turimus įpročius. Jie apreng­davo juos vokiečių…

Read MoreLong right arrow

TVIRTYBĖ IŠTIKUS IŠMĖGINIMUI

Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! (Hbr 10, 35) Prieš daugelį metų vienoje iš pirmųjų Pranašystės Dvasios kny­gų, – Pranašystės Dvasios, kurią kaip ypatingą dovaną Dievas pa­siuntė bažnyčiai, – buvo aprašytas regėjimas. Šį aprašymą galima rasti knygoje „Early Writings“ („Ankstyvieji raštai“, 269 p.). Regėjime parodoma, kas atsitiks Dievo tautos gyvenime prieš pat…

Read MoreLong right arrow

DIDŽIŲJŲ IŠMĖGINIMŲ DIENA

Tuomet žmonės keliaus nuo jūros ligi jūros, nuo šiaurės ligi rytų, skubės šen ir ten, ieškodami Viešpaties žodžio, bet jo neras. (Amoso 8, 12) Artėjant pasaulio pabaigai, prieš pat ateinant Kristui, turi prasidėti didieji išmėginimai, kurie ir parodys, kokiu keliu kuris žmogus ėjo. Šie didieji išmėginimai nuo prieš juos buvusių mažųjų skiriasi tuo, kad kai…

Read MoreLong right arrow

KRIZĖ PRASIDĖJUS IŠMĖGINIMAMS

Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę (Jok 1, 2–3). Prasidėjus išmėginimams nepasikeičiame nei mes, nei mūsų ke­lias. Išmėginimas tik parodo, kur ir kokiu keliu mes iki šiol ėjome. Įdomu pastebėti, kad netgi išmėginimas tam tikra prasme yra krizė. Kai tik priešas bando mus sugundyti, tas gundymas…

Read MoreLong right arrow

KAIP REAGUOJAMA Į IŠMĖGINIMUS

Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sutvirtėjęs stiprink brolius! (Lk 22, 31–32) Kartą mes su broliu svečiavomės pas savo senelę. Žaidėme gali­niame kieme, netoli medinės daržinės, mums buvo linksma ir gera. Staiga mano broliui įgėlė vapsva. Jo elgesys įgėlus vapsvai man…

Read MoreLong right arrow