ATLEISTI GALIMA VISKĄ

ATLEISTI GALIMA VISKĄ

Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ (Mt 18, 21) Mokiniai atėjo pas Jėzų ir klausė, kiek kartų jie turi vienas kitam atleisti. Fariziejai teigė, kad reikia atleisti tris kartus. Mokiniai norėjo pa­rodyti, kad šio to jau yra išmokę, nes matė, kaip…

Read MoreLong right arrow

PRAŠYK ATLEIDIMO

Tai dabar džiaugiuosi, žinoma, ne dėl to, kad jums teko nuliūsti, bet kad nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę pagal Dievo valią, taigi iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos (2 Kor 7, 9). Kai mokiausi trečioje klasėje, kartą per pertrauką su berniukais išbėgome žaisti į kiemą. Po žaidimo, įkaitę ir dulkini, bėgte…

Read MoreLong right arrow

GARBINGA IŠPAŽINTIS

Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda (Jok 5, 16). Ar kada nors susimąstėte apie tai, kad Dievui arba kitiems žmo­nėms turite išpažinti kokią nors ypatingą nuodėmę? Ar kada nors teko savęs klausti, ką reikia išpažinti, o ko išpažinti neverta, ir kaip tai nustatyti?…

Read MoreLong right arrow

IŠPAŽINDAMI NUODĖMES NETURIME TEISINTIS

Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9). Tikrąją išpažintį galima atlikti tik tada, kai yra patirta tikroji atgaila. Jei norime žinoti, ar išpažintis buvo nuoširdi, pirmiausia turime atkreipti dėmesį, ar galime patys surasti pasiteisinimą. Pavyzdžiui, aš ateinu pas jus ir…

Read MoreLong right arrow

VIEN IŠPAŽINTIMI NEĮGYSIME TEISUMO

Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo (Pat 28,13). Jei norime sąmoningo bendravimo su Dievu, pirmiausia turime pripažinti, kad esame nusidėjėliai, pripažinti savo nuodėmingą prigimtį ir tai, kad jei neturėsime ryšio su Kristumi, ta prigimtis mus ir toliau valdys. Tik patys susidūrę su kokia nors problema suprantame,…

Read MoreLong right arrow

PAŽEISTAS ĮSTATYMAS IR SUGNIUŽDYTA ŠIRDIS

Bet Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti Jo žaizdomis (Iz 53, 5). Kai mes gyvenome Mičigano valstijoje, septintą klasę aš lankiau nedidelėje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokėsi vos 13 mokinių. Mūsų mokytoja, jaunutė septyniolikmetė mergina, buvo tik pradėjusi mokytojauti.…

Read MoreLong right arrow

DIEVO GERUMAS – KELIAS Į ATGAILĄ

Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Vadą ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atsivertimą ir nuodėmių atleidimą (Apd 5, 31). Mokydamiesi koledže, abu su broliu gyvenome viename bend­rabučio kambaryje. Tai buvo šiek tiek keista, nes iki tol mes su juo dažnai pešdavomės. Mūsų tėvai netgi nerimavo, kad mes niekada taip ir nesuaugsime. Bet pradėję mokytis koledže…

Read MoreLong right arrow

ATGAILA – TAI DOVANA

Mat liūdesys pagal Dievo valią per atgailą veda į išgelbėjimą, ir to netenka gailėtis; o šio pasaulio liūdesys veda į mirtį (2 Kor 7,10). Jėzus mus myli, kai pas Jį ateiname tokie, kokie esame. Atgaila neatsiranda mūsų pačių valia, ji nėra būtina sąlyga, kad mus priimtų Dievas. Knygoje „Kelias pas Kristų“ kalbama, kad „kaip tik…

Read MoreLong right arrow

ATEIKITE TOKIE, KOKIE ESATE

Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvy­bės vandens (Apr 22, 17). Vienam žmogui sugedo automobilio signalas, todėl jis nuvažiavo į miesto auto dirbtuves, kad jam jį pakeistų. Kai jis lyjant lietui priva­žiavo prie pastato, paradinės durys buvo užrakintos, o ant jų…

Read MoreLong right arrow

PASKUTINIS IŠBANDYMAS

Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievui negėda vadintis jų Dievu: Jis prirengė jiems Miestą! (Hbr 11, 16) Antrojo pasaulinio karo metu Anglijoje veikė žvalgybos mokykla, kurioje būdavo atitinkamai paruošiami sąjungininkų žvalgai. Gyvenimo sąlygos buvo nelengvos. Būsimuosius žvalgus mokantys instruktoriai turėjo pakeisti pastarųjų aplinką, maistą, turimus įpročius. Jie apreng­davo juos vokiečių…

Read MoreLong right arrow

TVIRTYBĖ IŠTIKUS IŠMĖGINIMUI

Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! (Hbr 10, 35) Prieš daugelį metų vienoje iš pirmųjų Pranašystės Dvasios kny­gų, – Pranašystės Dvasios, kurią kaip ypatingą dovaną Dievas pa­siuntė bažnyčiai, – buvo aprašytas regėjimas. Šį aprašymą galima rasti knygoje „Early Writings“ („Ankstyvieji raštai“, 269 p.). Regėjime parodoma, kas atsitiks Dievo tautos gyvenime prieš pat…

Read MoreLong right arrow

DIDŽIŲJŲ IŠMĖGINIMŲ DIENA

Tuomet žmonės keliaus nuo jūros ligi jūros, nuo šiaurės ligi rytų, skubės šen ir ten, ieškodami Viešpaties žodžio, bet jo neras. (Amoso 8, 12) Artėjant pasaulio pabaigai, prieš pat ateinant Kristui, turi prasidėti didieji išmėginimai, kurie ir parodys, kokiu keliu kuris žmogus ėjo. Šie didieji išmėginimai nuo prieš juos buvusių mažųjų skiriasi tuo, kad kai…

Read MoreLong right arrow

KRIZĖ PRASIDĖJUS IŠMĖGINIMAMS

Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę (Jok 1, 2–3). Prasidėjus išmėginimams nepasikeičiame nei mes, nei mūsų ke­lias. Išmėginimas tik parodo, kur ir kokiu keliu mes iki šiol ėjome. Įdomu pastebėti, kad netgi išmėginimas tam tikra prasme yra krizė. Kai tik priešas bando mus sugundyti, tas gundymas…

Read MoreLong right arrow

KAIP REAGUOJAMA Į IŠMĖGINIMUS

Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sutvirtėjęs stiprink brolius! (Lk 22, 31–32) Kartą mes su broliu svečiavomės pas savo senelę. Žaidėme gali­niame kieme, netoli medinės daržinės, mums buvo linksma ir gera. Staiga mano broliui įgėlė vapsva. Jo elgesys įgėlus vapsvai man…

Read MoreLong right arrow

NAMAS, PASTATYTAS ANT UOLOS

Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus (1 Kor 3, 11). Jėzus papasakojo apie išmintingą žmogų, pastačiusį savo na­mą ant uolos: „Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos“ (Mt 7, 25). Tačiau Jėzus papasakojo…

Read MoreLong right arrow

IŠSKRIDĘS PER LANGĄ TIKĖJIMAS

Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimą Dievu! Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą‘, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, – tai jam ir įvyktų“ (Mk 11, 22–23). Kartą iš Sabatos mokyklos mažas berniukas autobusu važiavo namo. Buvo šilta vasaros diena, autobuso langai buvo atidaryti. Ber­niukas laikė…

Read MoreLong right arrow

TIKĖJIMAS IŠTIKUS IŠMĖGINIMUI

O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ (Lk 24, 32) Kartą keliu, vedančiu į Emausą, ėjo du tikėjimu nusivylę žmonės. Jie jautėsi esą labai nelaimingi, iš jų tikėjimo nebeliko nė pėdsako. Jie kalbėjosi su Keliaujančiuoju, kuris kartu su jais ėjo keliu. Jie sakė: „O mes…

Read MoreLong right arrow

SUPRASTI TIKRĄJĮ TIKĖJIMĄ

  Morisas L.Vendenas Aš sakau jums: netrukus Jis apgins jų teises. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą? (Lk 18, 8) Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės netiki, kodėl pasaulyje yra tiek daug netikinčių, yra ta, kad šėtonas nuolat stengiasi, jog mes neteisingai įsivaizduotume Dievą ir Juo netikėtume. Nors Laiške hebrajams (12, 1–2) kalbama, kad Jėzus…

Read MoreLong right arrow

ELGESYS ARBA TARPUSAVIO SANTYKIAI

Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė“ (Jn 6, 29). Mūsų šiandieninio pokalbio tikslas – geriau negu mes įpratę su­prasti žodžio tikėjimas prasmę. 6-ame Evangelijos pagal Joną sky­riuje rašoma, kad žydai atėjo pas Jėzų ir paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas:…

Read MoreLong right arrow

NEBETURIU KUO SUMOKĖTI

Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo (Tit 3, 5). Pas Jėzų atėjo dešimt žmonių, iš kurių devyni buvo žydai, o vie­nas – samarietis. Visi tie žmonės buvo raupsuotieji. Jėzus juos pa­siuntė į šventyklą, kad jie pasirodytų kunigams, ir šiems beeinant keliu į…

Read MoreLong right arrow