AUKŠČIAUSIOJI JĖGA
Aš juose ir Tu Manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog Tu esi Mane siuntęs, ir juos myli taip, kaip Mane mylėjai (Jn 17, 23). Viena nuostabiausių išgelbėjimo per tikėjimą tiesų yra ta, kad Jėzus atėjo ne tik mirti už mus, bet ir parodyti, kaip reikia gyventi priklausant nuo jėgos, kuri nusileidžia…
Read MorePAKLUSNUMAS – PASKUTINIS PASAULIO ISTORIJOS KLAUSIMAS
Kas sakosi Jį pažinęs, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos (1 Jn 2, 4). Jėzus yra geriausias paklusnumo pavyzdys. Jo paklusnumas reiškėsi tikėjimu, kuris, savo ruožtu, priklausė nuo Jo Tėvo. Dabar Jis kviečia ir mus suprasti, kad priklausome nuo Jo ir Jo Tėvo. Jėzaus gyvenimas geriausiai parodo, kodėl paklusnumas reiškiasi tik…
Read MoreKAIP BŪTI TIKRIEMS
Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis (Lk 6, 45). Jūs turbūt norėtumėte tikrai žinoti, ar esate krikščionis, ar ne? Argi nenorėtumėte būti tikras, kad esate tikrasis Kristaus sekėjas? Kas nors jums pasakys: „Žinoma, jei padoriai gyvenate, esate tikras…
Read MoreVAISIUS DIEVO GARBEI
Tuo bus pašlovintas Mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite Mano mokiniai (Jn 15, 8). 15-me Evangelijos pagal Joną skyriuje užrašyti Jėzaus žodžiai, kad jei būsime Jame, tai duosime daug vaisių, o be Jo nieko negalėsime padaryti. Ko būtent mes negalime padaryti? Iš konteksto suprantame, jog negalime padaryti nieko, kas galėtų padėti duoti…
Read MorePAKLUSNUMAS – TIKĖJIMO VAISIUS
Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami Manyje (Jn 15, 4). Paklusnumas kyla iš tikėjimo, jis – tikėjimo vaisius. O kai bendraujame su Dievu, tikėjimas atsiranda savaime ir yra natūralus. Kristus pasakė: „Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip…
Read MorePASYVUSIS GALI BŪTI AKTYVUS
Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus (Hbr 11, 32). Kai kurie žmonės bijo, kad jei jie pasiduos Dievo vadovavimui, sumenkės jų asmeninės savybės ir individualybė. Jie nerimauja, kad gali tapti marionetėmis. Bet mes būtinai turime įsisąmoninti, kad mus valdys arba Dievas, arba šėtonas,…
Read MoreDVI JĖGOS, PAKAITOMIS MUMS VADOVAUJANČIOS
Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nedarytumėte nuodėmių. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų (1 Jn 2, 1). Tyrinėdami paklusimo Dievo vadovavimui klausimą, gyvenime susiduriame su daugybe sunkumų. Stiprėjant mūsų kaip krikščionių tikėjimui, esant vis artimesniems santykiams su Kristumi, mes kartais priklausome nuo Jo, o kartais – nuo…
Read MoreKAIP NUODĖMĖ TAMPA NEPAKENČIAMA
Mano džiaugsmas – vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40, 8) Daugelis mūsų, bent jau tam tikru savo krikščioniško gyvenimo laikotarpiu yra laikęsi tokios taisyklės: manėme, kad visada mėgsime nuodėmę, todėl turime sukąsti dantis ir kaip nors stengtis jos išvengti, nes mylime Dievą. Krikščioniškame pasaulyje vyrauja tokia nuostata: turime gyventi kaip…
Read MorePILNI DVASIOS
[…] iš tolo man pasirodė Viešpats: „Amžina meile Aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile“ (Jer 31, 3). „Kai siela atsiduoda Kristui, naują širdį ima valdyti nauja galia. […] Šitaip Dangaus jėgoms priklausanti siela yra atspari šėtono išpuoliams“ (Su meile iš Dangaus, 293p.). Argi šie žodžiai nėra kaip Geroji naujiena? Mes galime smulkiai…
Read MoreTIKRASIS PAKLUSNUMAS
Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote: ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą (Rom 6, 16). „Kiekviena siela, kuri nesutinka atsiduoti Dievui, yra valdoma kitos jėgos. Ji nepriklauso sau. Ji gali kalbėti apie laisvę, bet kenčia sunkiausią vergiją. […] Nors…
Read MoreKONTROLIUOJAMI, BET LAISVI
lr neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip nedorybės ginklų, bet paveskite Dievui save kaip iš mirusiųjų atgijusius, ir savo narius – kaip teisumo ginklus (Rom 6, 13). Įrankis – tai daiktas, kuriuo naudojasi jo savininkas. Ketverių metų vaikas nesugebės kirviu nukirsti miške augančio didelio medžio. Bet prityręs miškininkas tikrai galės tai padaryti. Žmogus, nesinaudodamas Kristaus…
Read MoreTIK DU ŠEIMININKAI
Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mt 6, 24). Paklusnumą galime įgyti tik tikėdami, nes tokia yra žmogaus prigimtis. Pirma, mes visi esame nusidėjėliai ir jais būsime tol, kol ateis Jėzus. O nusidėjėliai negali būti…
Read MoreDIEVAS PASĖJA SĖKLAS, O NE SODINA MEDŽIUS
lr vėl Jis kalbėjo: „Dievo Karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje“ (Mk 4, 26–28). Būtų puiku, jei paklusę Kristui ir leidę Jam valdyti mūsų…
Read MoreSTIPRIEJI NĖRA PRANAŠESNI
Nuvargusiam Jis duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį (Iz 40, 29). Geroji naujiena apie išgelbėjimą per tikėjimą Kristumi skirta ne tik stiprioms asmenybėms, bet ir patiems silpniausiems žmonėms. Ji susijusi su paklusnumo ir amžinojo gyvenimo problema. Kadangi tikrasis paklusnumas kyla iš pačių širdies gelmių, tai stiprūs žmonės, atsisakę Kristaus galios, tesugeba demonstruoti paklusnumą, o tikrąją pergalę…
Read MoreSILPNIAUSIŲJŲ VILTIS
Kurie tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus (Hbr 11, 33–34). Kartą aš kalbėjausi su vyru, kurio žmona priklausė bendruomenei, kurioje aš patarnaudavau. Šitas žmogus, alkoholikas, žiūrėdamas į mane apsiblaususiomis akimis, pasakė: „Aš žaviuosi septintosios…
Read MoreRINKITĖS TAI, KĄ RENKASI DIEVAS
Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą (Mt 5, 29). Apie mūsų paklusnumą Dievui Jėzus yra pasakęs labai įdomiai: „Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin […] Ir jeigu tavo dešinioji ranka…
Read MoreVAISIUS, KURIS DUODA KITŲ VAISIŲ
O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių –šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą (Rom 6, 22). Jei klausimas – paklusti ar nepaklusti – yra paskutinis klausimas, kuris turi būti išspręstas šiame pasaulyje vykstančios lemiamos kovos metu (apie tai: Su meile iš Dangaus, 711 p.), ir jei aš, iš…
Read MoreBANDYMAS IŠVENGTI ATSIDAVIMO
Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui (Rom 10, 3). Stiprus ir valingas žmogus gali pabandyti nebeatsiduoti Dievui ir savarankiškai atsisakyti nuodėmingų poelgių. Tačiau netgi ir jis turi suprasti, kad nepaisant jo sugebėjimo pačiam keisti savo elgesį, jo siela liks tokia, kokia buvo. Tik Dievas gali išspręsti problemą, susijusią su…
Read MoreATIDUOTI SAVE, O NE KAŽKĄ KITA
Kaip parašyta: Štai padedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas juo tiki, neliks sugėdintas (Rom 9, 33). Jei esame nusidėjėliai ir nepadedant Dievui negalime įgyti tikrojo paklusnumo, tai mums lieka tik viena – klausyti Jo, atsiduoti Dievui, ir apskritai atsisakyti minties, kad galime būti bent kiek paklusnūs, jei pasikliaujame tik savo jėgomis. Žodžiui klausyti…
Read MorePAKLUSNUMAS, KYLANTIS IŠ ŠIRDIES GELMIŲ
Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu (Rom 1, 17). Paklusnumas gali būti išreikštas tik tikėjimu. Pripažinti teisiais irgi gyvens tikėjimu. Į klausimą, kodėl paklusnumas tegali būti išreikštas tikėjimu (aš norėčiau tai pakartoti ne kartą), aiškiai atsakoma Kalno pamoksle. Jėzus moko, kad būti kaltam dėl ištikimybės sulaužymo galima ir…
Read More