SILPNIAUSIŲJŲ VILTIS
Kurie tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus (Hbr 11, 33–34). Kartą aš kalbėjausi su vyru, kurio žmona priklausė bendruomenei, kurioje aš patarnaudavau. Šitas žmogus, alkoholikas, žiūrėdamas į mane apsiblaususiomis akimis, pasakė: „Aš žaviuosi septintosios…
Read MoreRINKITĖS TAI, KĄ RENKASI DIEVAS
Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą (Mt 5, 29). Apie mūsų paklusnumą Dievui Jėzus yra pasakęs labai įdomiai: „Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin […] Ir jeigu tavo dešinioji ranka…
Read MoreVAISIUS, KURIS DUODA KITŲ VAISIŲ
O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių –šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį gyvenimą (Rom 6, 22). Jei klausimas – paklusti ar nepaklusti – yra paskutinis klausimas, kuris turi būti išspręstas šiame pasaulyje vykstančios lemiamos kovos metu (apie tai: Su meile iš Dangaus, 711 p.), ir jei aš, iš…
Read MoreBANDYMAS IŠVENGTI ATSIDAVIMO
Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui (Rom 10, 3). Stiprus ir valingas žmogus gali pabandyti nebeatsiduoti Dievui ir savarankiškai atsisakyti nuodėmingų poelgių. Tačiau netgi ir jis turi suprasti, kad nepaisant jo sugebėjimo pačiam keisti savo elgesį, jo siela liks tokia, kokia buvo. Tik Dievas gali išspręsti problemą, susijusią su…
Read MoreATIDUOTI SAVE, O NE KAŽKĄ KITA
Kaip parašyta: Štai padedu Sione suklupimo akmenį, papiktinimo uolą; bet kas juo tiki, neliks sugėdintas (Rom 9, 33). Jei esame nusidėjėliai ir nepadedant Dievui negalime įgyti tikrojo paklusnumo, tai mums lieka tik viena – klausyti Jo, atsiduoti Dievui, ir apskritai atsisakyti minties, kad galime būti bent kiek paklusnūs, jei pasikliaujame tik savo jėgomis. Žodžiui klausyti…
Read MorePAKLUSNUMAS, KYLANTIS IŠ ŠIRDIES GELMIŲ
Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą, kaip parašyta: Teisusis gyvens tikėjimu (Rom 1, 17). Paklusnumas gali būti išreikštas tik tikėjimu. Pripažinti teisiais irgi gyvens tikėjimu. Į klausimą, kodėl paklusnumas tegali būti išreikštas tikėjimu (aš norėčiau tai pakartoti ne kartą), aiškiai atsakoma Kalno pamoksle. Jėzus moko, kad būti kaltam dėl ištikimybės sulaužymo galima ir…
Read MorePAKLUSNUMAS ATSIRANDA MŪSŲ ŠIRDYJE
Didi ramybė mylintiems Tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens (Ps 119, 165). Mums šiek tiek keista suvokti, kad Dievo atleidimas, Jo malonė ir Jo duodama ramybė keičia mūsų gyvenimą. Už tą ramybę yra sumokėta Kristaus mirtimi ant kryžiaus. Kryžiaus dėka ir šiandien girdime Gerąją naujieną: Ir ateinančio pas Mane Aš neatstumsiu (Jn 6, 37). Jei…
Read MorePAKLUSNUMAS KRISTUI MŪSŲ GYVENIME
Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane (Gal 2, 20). Kadangi mes iš prigimties esame nusidėjėliai, o be bendravimo su Kristumi negali būti tikrojo teisumo, mums lieka tik viena: kad taptume teisumo medžiais, pasodintais Viešpaties, turime priimti…
Read MoreMŪSŲ TEISUMAS – KAIP SUTERŠTI SKUDURAI
Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai – lyg suteršti skudurai. Nuvytome visi tarsi lapai, ir mūsų blogi darbai mus neša tarsi vėjas (Iz 64, 5). Mes gimėme šiame pasaulyje atskirti nuo Dievo, todėl egoizmas yra mūsų visų problema. Kartais žmonės žiūri į ką tik gimusį kūdikį ir galvoja: ar gali būti, kad šis…
Read MoreTEISUMO MEDŽIAI
Viešpats pasiuntė mane […] suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų Jo šlovę (Iz 61, 3). Mes gimėme nusidėjėliais ir esame nuodėmingi todėl, kad mes nusidėjėliai. Mes nesame nusidėjėliai tik todėl, kad nusidedame! Pagaliau mes visi mirštame,…
Read MoreNUSIDĖJĖLIAI IŠ PRIGIMTIES
Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos (1 Jn 1, 8). Visi mes, gimę šiame pasaulyje, jau gimėme atskirti nuo Dievo. Jėzus parodė kelią, kuriuo eidami galime atnaujinti santykius su Dievu, nutrūkusius mums nusidedant. Geriausias įrodymas, kad gimėme atskirti nuo Dievo yra tai, jog iš prigimties esame egoistai. Mes –…
Read MoreMES NEGALIME BŪTI PAKLUSNŪS
Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs (Rom 5, 19). Mes pradedame ir gyvename krikščioniškąjį gyvenimą tik tikėjimo dėka. Dievas mums atleidžia tik todėl, kad mes tikime, Dievas priima mus tik dėl to, jog savo tikėjimu priimame siūlomus mums Kristaus nuopelnus. Ir gyventi kaip tikri krikščionys mes galime…
Read MorePAKLUSNUMAS KAIP PRIEMONĖ
Taigi, kaip esate priėmę Viešpatį Kristų Jėzų, taip ir gyvenkite Jame (Kol 2, 6). Kristus gali priimti mus tokius, kokie esame tada, kai ateiname pas Jį atleidimo, pasikliaudami Jo auka, paaukota už mus ant Golgotos kalno. Ir kiekvieną dieną, kai tik mes pas Jį ateiname, Jis mus priima ir sutvirtina mūsų įsitikinimą, jog būsime išgelbėti.…
Read MoreTEISUSIS GYVENS TIKĖJIMU
Mano teisusis gyvens tikėjimu, ir, jeigu jis bailiai pasitrauktų, Mano siela juo nebesigėrės (Hbr 10, 38). Prieš pat Kristaus antrąjį atėjimą, Dievo tautą, kaip rašoma Apreiškime Jonui (14, 12), bus galima pažinti pagal du požymius, Ji laikysis Dievo įsakymų ir tikės Jėzų. Ką reiškia „laikytis įsakymų“? Tai šis tas daugiau negu tik tikėti Dievo įsakymais,…
Read MorePRIIMTI JĖZAUS DĖKA
O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Rom 5, 8). Kartą aerouoste laukdamas savojo lėktuvo reiso aš užsisakiau kavinėje sumuštinį. Užsigalvojęs apie kažką kitą, palikau sumuštinį ant prekystalio ir nuėjau. Paskui prisiminiau jį ir sugrįžau pasiimti. Bet įsivaizduokime, kad aš nuėjau į automobilių saloną pirkti automobilio. Galite…
Read MoreKAM DAUGIAU ATLEISTA, TAS LABIAU MYLI
Todėl Aš tau sakau: „Jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli“ (Lk 7, 47). Simono namuose vyko puota. Šis fariziejus truputį nerimavo dėl to, kad Jėzus taip laisvai priėmė nusidėjėlius ir taip lengvai visiems atleisdavo. Tai žinodamas Jėzus ir papasakojo apie du skolininkus. Vienas iš jų buvo…
Read MoreATLEISTI GALIMA VISKĄ
Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ (Mt 18, 21) Mokiniai atėjo pas Jėzų ir klausė, kiek kartų jie turi vienas kitam atleisti. Fariziejai teigė, kad reikia atleisti tris kartus. Mokiniai norėjo parodyti, kad šio to jau yra išmokę, nes matė, kaip…
Read MorePRAŠYK ATLEIDIMO
Tai dabar džiaugiuosi, žinoma, ne dėl to, kad jums teko nuliūsti, bet kad nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdę pagal Dievo valią, taigi iš mūsų pusės nebuvo jums jokios skriaudos (2 Kor 7, 9). Kai mokiausi trečioje klasėje, kartą per pertrauką su berniukais išbėgome žaisti į kiemą. Po žaidimo, įkaitę ir dulkini, bėgte…
Read MoreGARBINGA IŠPAŽINTIS
Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda (Jok 5, 16). Ar kada nors susimąstėte apie tai, kad Dievui arba kitiems žmonėms turite išpažinti kokią nors ypatingą nuodėmę? Ar kada nors teko savęs klausti, ką reikia išpažinti, o ko išpažinti neverta, ir kaip tai nustatyti?…
Read MoreIŠPAŽINDAMI NUODĖMES NETURIME TEISINTIS
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jn 1, 9). Tikrąją išpažintį galima atlikti tik tada, kai yra patirta tikroji atgaila. Jei norime žinoti, ar išpažintis buvo nuoširdi, pirmiausia turime atkreipti dėmesį, ar galime patys surasti pasiteisinimą. Pavyzdžiui, aš ateinu pas jus ir…
Read More